- stuburys
- stuburỹs sm. (3b) Kv žr. stuburas: 1. Stuburio iškrypimas rš. 2. NdŽ Kvaja be šakų – stuburỹs Pls. Medy (miške) nuleista stuburỹs Dbč. Par pirmąjį karą kad nukapoti tie medžiai visi taip, tokie stuburiaĩ Akm. ^ Kap stùburį pastato Vlk. Riogso kap stuburỹs Žln. Vyras tylėjo it stuburys rš. Du duriu – buriu, du stùburiu, trys šikinės, šešios akys (jaučiai, žagrės ir artojas) Jž. 3. žr. stuburas 5: Stuburỹs stovė[jo] pas pečių Dbč. 4. Dbč žr. stuburas 9: Kol ma[no] itas stuburỹs (apie vyrą) gyvas, tai ir aš prieg jam gyvenu, o kap numirs, tai ir eik žebravot Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.